Mano straipsniai

Laimė – utopija ar realybė?

Ar įmanoma laimė, kaip nuolatinis žmogaus vidinio gyvenimo fonas? O gal tai tik džiugesio ir harmonijos akimirkos, kurių suma tampa laimės visuma ir todėl žmogus gali sakyti, kad yra laimingas? Apibrėžti sąvokas galime arba remdamiesi tuo, ką apie tai sužinome iš įvairių teorijų, arba tuo, ką patiriame savo gyvenimu. Man visada tikriau yra tai, kas išgyventa, nes tai jau tapę mano dalimi. Individualiai išgyvenamas jausmas mumyse įgauna gyvybę, todėl nėra visiškai toks, kaip jį apibrėžia teorijos ar sąvokų žodynai. Noriu…

0
Read More

Paleisdami praeitį išlaisviname naują pradžią

Žengiant į Naujus metus ŠVENTĖMS ARTĖJANT… Artėja šventės… It kokiu šeštuoju jausmu jaučiame bepradedantį skleistis jaukumo žiedą. Norisi stabtelėti, palūkėti, pasimėgauti, susitelkti. Nenorime, kad šventės būtų, kaip dažnai mėgstame sakyti, ,,šventinis maratonas”, lydimas minčių: prabėgau tam tikrą atstumą, o kokius vaizdus mačiau jau ir nepamenu, net nespėjau įsidėmėti. Palinkėjimą derėtų rašyti pabaigoje, tačiau šįkart noriu juo pradėti: te kiekvienas iš mūsų prisimins šilčiausias švenčių akimirkas, tegu būsime spėję tikrai pamatyti ir išgirsti artimuosius, draugus, o kartu – ir pačius save.  NAUJA PRADŽIA Kai buvau dar vaikas, vėliau paauglė, Naujieji metai man atrodė lyg ta…

0
Read More

Harmoninga autonomija šeimoje arba vidurio kelias tarp buvimo kartu ir buvimo atskirai

Ar tenka išgirsti posakį, jog šeima – tai didžiausia gyvenimo mokykla? Keistai skamba, ypač kai būdami jauni svajojame būtent šeimoje patirti daugiausia laimės ir įvairiausių lūkesčių išsipildymo. Liūdna, tačiau sunkiomis dienomis ne vienam ateina į galvą mintis: “Būčiau žinojęs, kaip bus, niekada gyvenime nebūčiau tuokęsis“. Tarp svajonių ir nusivylimų Kas atsitinka, kad ta gražaus gyvenimo vizija, ta subtili nuostabi svajonė tampa košmaru, iš kurio norisi atsibusti? Įdomu, kokias turėtume šeimas, kaip jose sugyventume tarpusavyje, kokį bendravimą puoselėtume, jei mokykloje kas…

0
Read More

Būti tėčiu

Aš buvau anūkė, esu dukra, esu žmona, esu mama. Tad savo gyvenimu prie “buvimo tėvu” temos, rodos, esu nemaža prisilietusi. A, gi dar ir psichologė! Tad dažnas žmogus pamanytų, jog turėčiau apie buvimą tėčiu žinoti ir suprasti net daugiau nei patys tėčiai. Nepaisant visko, jaučiuosi kukli šioje temoje, kadangi tėvu niekada nebuvau ir nebūsiu, tačiau tiek, kiek leidžia mano supratimas ir pajautimas, pabandysiu šia tema pakalbėti. SAUGUMO SKYDASMes, suaugusieji, visi kažkada buvome vaikai, o širdyje vaikais norime ir turime išlikti visą…

0
Read More